|
|
Vilnius: 2010-07-30 18:00 Katedros aikštė
Kaunas: 2010-07-30 19:00 Miesto sodas (prie Muzikinio teatro)
Klaipėda: 2010-07-30 18:00 Prie BIG
Alytus: 2010-07-30 18:00 Rotušės aikštė
Jonava: 2010-07-30 19:00 Prie parduotuvės Iki aikštelė (Chemikų g. 1)
Kėdainiai: 2010-07-30 18:00 Rinkos aikštė
Panevežys: 2010-07-30 18:00 Laisvės aikštėje prie fontano
Mažeikiai: 2010-07-30 18:00 Senamiesčio parko stadionas
Marijampolė: 2010-07-30 18:30 prie parduotuvės Liuks dviratis (Kauno g. 59)
Šiauliai: 2010-07-30 18:00 Prie Dviračių muziejaus (Vilniaus g. 139)
Visaginas: 2010-07-30 18:00 Aikštė prie Hansabanko (Veteranų 5)
Palanga: 2010-07-30 18:00 Prie Palangos botanikos parko pagrindinio įėjimo(šiuo
metu nevyksta) |
|
|
|
Naujienų RSS |
|
|
| Reklama |
 |
|
| Kas yra dviratis? |
Dviratis dviratė bemotorė, aplinką tausojanti transporto priemonė, naudojama pramogai, susisiekimui, laisvalaikio praleidimui, turizmui, sportavimui, varžyboms.
Dviračių sportas olimpinė sporto šaka. Kai kuriose šalyse tai labai populiari transporto priemonė dėl savo pigumo (lyginant su motorinėmis), praktiškumo, tinkamumo perpildytoms miesto gatvėms, valdžios skatinimo. Jei nėra įkalnės ir kelio danga pakankamai kieta, šiuolaikiniu dviračiu nesunku kelias valandas važiuoti apie 17-23 km/val greičiu. Nuo kalno neretai įsibėgėjama ir daugiau. Šie greičiai pakankamai dideli, todėl šiuo metu neretai dėvimas specialus dviratininko šalmas (kai kuriuose šalyse jis privalomas).
Pagrindinė dviračio sandara: du ratai, rėmas, balnelis, vairas ir perdavimo mechanizmas, raumenų jėga verčianti suktis ratus. Paprastesniuose dviračiuose šio mechanizmo perdavimo santykis fiksuotas, tačiau tokiu dviračiu nepatogu įveikti įkalnę, ar prireikus važiuoti didesniu greičiu. Daugumoje dabartinių dviračių perdavimo santykį galima net ir bevažiuojant keisti. Dažniausiai santykis keičiamas naudojant keletą skirtingo skersmens žvaigždučių arba stebulės pavarą.
Dviračių įvairovė didelė, jie būna skirti įvairiom trasom, skirtingiems važinėjimo stiliams.
Šiauliuose yra dviračių muziejus.
Išradimas ir istorija
Dviračio išradimo truko ilgai, daugelio žmonių pastangomis. Dviratį bandė išrasti tūkstančiai žmonių iš įvairių pasaulio šalių. Vieniems jų priklauso idėjos, kitiems realizavimas. Pirmoji idėja buvo bandymas pakeisti arklį. Babilonijos, Egipto reljefuose, Pompėjos freskose pavaizduoti dviračių prototipai.
Neseniai Leonardo da Vinčio užrašuose rastas gana tobulo dviračio eskizas. Maždaug prieš 500 metų jis nupiešė įtaisą, labai panašų į šių laikų dviratį, su vienodo dydžio ratais, grandinine pavara ir pedalais, patogia sėdyne.
Pirmą karą apie dviratį pradėta kalbėti 1790 metais, kai prancūzų grafas fon Sivrakas išrado vadinamąjį ratinį arkliuką paprastą medinį pagalį su gerai pritvirtintais ratais. Ratinis arkliukas, dar vadinamas bėgiojimo ratu, buvo labai populiarus XIX amžiaus pradžioje. Tokiais žaisliniais arkliukais labai mėgo važinėti vaikai.
Bet kartą atsitiko taip, kad ant žaislinio vežimėlio neužsikerėblino suaugęs dėdė. Ir ne šiaip dėdė o vyriausiasis Badeno girininkas baronas K. fon Draizas. 1817 m. liepos 12 d. Karlas Draizas ryžosi pademonstruoti savo naująjį velocipedą, tiesioginį šiuolaikinių dviračių pirmtaką. Jis paliko savo namus Manheimo centre ir nuvažiavo geriausiu Badeno keliu į Švecingeną. Nuvažiavęs 7,5 km jis apsisuko ir patraukė namo. Visa kelionė truko kiek daugiau nei valandą. Dar po mėnesio jis ryžosi dar įspūdingesniam bandymui. Siekdamas išgarsinti naująjį išradimą jis pranešė nuvažiuosiąs 51 km iš Karlsrūhės į Kėlį tik per keturias valandas. Kelionę jis pradėjo lygiai vidurdienį. Kėlio policijos viršininkas patvirtino, kad K. Draizas pasirodė jų miestelyje 16.00. Dviratis užaptentuotas 1819 m. birželio 26 d.
1853 m. išrastas dviratis su pedalais.
Apie 1867 m. dviračius pradėjo gaminti masiškai Pjeras Mišo Prancūzijoje. 1870 1871 m. jo įmonėje dirbo jau 300 žmonių. 1885 m. serijinę dviračių gamybą pradėjo anglų firma Rover. Tada atsirado įvairių modifikacijų dviračių.
Dviračių klasifikacija, stilius
Važinėjimo stilius važinėjimo dviračiu būdas. Kiekvienas stilius turi būtent jam pritaikytą dviračio tipą ir vietas (trasas), kur juo važinėjama. Vienaip važiuojama miesto gatvėmis, kitaip leidžiantis nuo uolinių kalnų, dar kitaip lenktyniaujant. Universalaus dviračio, tinkamo viskam, nėra, tad kiekvienas atsirenka, kam teikia pirmenybę. Niekas nežino tikslių ribų tarp stilių, kiekvienas gali turėti savo nukrypimų.
BMX dviratis
BMX dviratis
BMX
Tai laisvas stilius, su papildomai naudojamais įvairiais įrenginiais: rampomis, tilteliais ir pan. BMX dviračiai yra su papildomomis kojų atramomis, ju vairas išriestas i viršų, ratai labai platūs. Nekomplektuojami su tupliksais ar kontaktiniais pedalais. Visiem BMX būdinga mažas, labai tvirtas rėmas, nedidelis svoris. Dažniausiai vairo konstrukcija leidžia priekiniam ratui apsisukti aplink 360° kampu, ir ne vieną sykį. Ratų dydis 20 arba 24. BMX savoka atsirado iš Bike MotoCross. Vėliau BMX pavadinti dviračiai skirti krosui ir trialui. Dar iššifruojama kaip Modified Bike Xtreme. Trialas MTB dviračiais išsirutuliojo iš BMX.
BMX sportu-akrobatika užsiima miesto paaugliai. Šis jų laiko praleidimas pritraukia didelį žiūrovų skaičių. Masiškai gaminami BMX dviračiai visiškai supaprastinti, paprasčiausi modeliai yra pigūs. Vyresnio amžiaus vaikai ir paaugliai jais bando atlikti ir atlieka stulbinančius triukus. Yra ir elitiniai BMX brangūs, skirti profesionalams ir rimtai užsiimantiems šia sporto šaka.
MTB (mountain bike kalnų dviratis)
Tai vieni iš Lietuvoje šiuo metu populiariausių dviračių. Būna įvairios konstrukcijos, dizaino ir kainų. Jie skirti tiek jauniems, tiek seniems. Labai įvairių kainų, todėl vieni iš labiausiai įperkamų dviračių.
MTB skirti kalnams arba bekelei. Didelis pavarų skaičius (2127) užtikrina platų perdavimo santykio pasirinkimą tai leidžia pasirinkti optimalų perdavimą įvairiomis sąlygomis. Dviračio rėmas su visa komplektacija paskaičiuoti įvairiausiom galimom trasom: akmenuotai vietovei, minkštam gruntui, balynams, smėliui, purvui. Didesnis atstumas tarp žemės ir centrinės ašies (2933 cm) padidina dviračio pravažumą. Vairas būna platus (5567 cm), tiesus tai palengvina vairavimą ant minkšto grunto. Patogi stabdžių ir bėgių perjungimo sistema leidžia stabdyti bei perjunginėti pavaras nepaleidžiant vairo. Ratai, dažniausiai 26" dydžio, kartu su trumpais stipinais, suteikia ratui tvirtumo bei kietumo, sumažina dviračio bendrą aukštį. Padangos plačios, grubios.
Dauguma MTB dviračių komplektuojami priekine amortizuojančia šake, taip pat ir galiniu amortizatoriumi. Tai ypač pagerina sukibimą greitai važiuojant nelygiu keliu bei padidina komforto lygį.
Pagal amortizaciją išskiriami: visiškos amortizacijos MTB (full suspension); standžios galinės pakabos (hardtail); kalnų dviračiai be amortizuojančios šakės (rigid). Reikalui esant galima MTB dviratį pritaikyti reguliariam važinėjimui į darbą (naudojamos plonesnes ir smulkesnio rašto padangos, purvasaugiai, mažiau pavarų), arba užmiesčio turizmui, nes kalnų dviratis yra ypač patvarus ir miestuose, kur prasti keliai, šaligatviai, bei daug bordiūrų, toks dviračio tipas pats tinkamiausias. Bet klaida būtų ruošti kalnų dviratį greičio lenktynėms plentu arba ruoštis juo į turistinę kelionę. Sėdėsena ant kalnų dviračio yra sportinė, t.y., kūnas gana stipriai pasviręs į priekį ir nemažai krūvio tenka rankoms. Važiuoti tokiu dviračiu ilgas keliones nepatogu, nes greičiau nei naudojant turistinį dviratį pavargsta rankos ir nugara.
Išskiriama keletas MTB dviračių grupių:
Trial trail (dviračių trialas)
Užsiimantys šiuo stiliu dviratininkai turi mokėti atlikti tam tikrus veiksmus dviračiu, kaip pašokimas (į viršų, į šoną, ant kliūties), pusiausvyros laikymas stovint vietoje, stovėjimas ir šokinėjimas ant vieno rato, stačių ir aukštų kliūčių įveikimas ir daugybė kitų sudėtingų elementų. Visa tai kompleksiškai naudojama per varžybas, kai sportininkas turi įveikti trasą, sudarytą iš skirtingų sekcijų su kliūtimis. Jos būna natūralios ir dirbtinės: akmenys, rąstai, dėžės, krovinių padėklai, ritės, betono blokai ir t. t. Reikia stengtis kuo mažiau kartų liesti žemę, bet kuo išskyrus patį dviratį. Už kliūčių ar žemės lietimą skiriami baudos taškai. Dalyvis, įveikęs visą trasą ir surinkęs mažiausiai taškų, skelbiamas nugalėtoju.
Kaip atskira sporto šaka dviračių trialas išsivystė 1970 pabaigoje, 1980 pradžioje. Ši sporto šaka atsirado mototrialininkams (mototrialas tai tas pat, tik su motociklu) pasiūlius vaikams mokintis trialo ir treniruotis dviračiais. Vėliau dviračių trialas daliai žmonių pasirodė įdomesnis ir jie atsiskyrė.
Trial dviračiai skirstomi: STOCK ir MOD. STOCK būna kietu rėmu ir šake, tvirtais plačiais 26 dydžio ratais (galinio rato plotis siekia iki 3). Slėgis jų padangose žemas, turi vieną vedančiąją žvaigždutė, itin efektyvius stabdžius (hidraulinius). MOD ratai 20 dydžio, priekinė žvaigždė apsaugota Hashguard. Pavarų trial dviračiuose nėra, dažnai nėra net balnelio, nes dviratininkai paprastai stovi ant pedalų ir balnelis tik maišo. Kartais naudojami trumpi pedalų švaistikliai.
XC (Cross Country dviračių krosas)
Tai greičio krosas raižyta vietove. Dviračiai būna standžiu rėmu, bet retai. Dažniau tai modeliai turintys amortizuojančią priekinę šakę arba abu amortizatorius (visiškos amortizacijos angl. full suspension). XC modeliai pasižymi mažu svoriu.
Pagal trasas XC skirstoma į kelias grupes:
* Tempo tai užmiesčio takeliai, keliai, asfaltas be staigių aukščio skirtumų bei labai staigių posūkių. Tokios trasos vienas ratas yra 5-15 km ilgio, o varžybų ilgis gali sudaryti 50-100 km.
* Krosinė tai sudėtinga trasa, jos paviršius gali būti tiesiog nepraeinamas, su staigiais aukščio kitimais. Tai takeliai miške, suartas laukas, sudaromos ir papildomos kliūtys: grioviai, šlaitai su upeliais ir negilios, sraunios upės. Paskutiniu metu krosinė kryptis atsiskiria nuo klasikinio XC ir vadinama BackCountry labiausiai išpopuliarėjusi vietovėse su kalnuotu reljefu.
* Maratoninė tai 100 ir daugiau kilometrų ilgio trasa, jungianti abi tempo ir krosines trasų grupes.
FreeRide
Gan neseniai išsivysčiusi ir pripažinimą dviračių sporte gavusi atskira grupė. Dviračiai dažniausiai yra pilnos amortizacijos, pritaikyti važiavimui itin raižyta vietove, miško kalniukais, bet jie nėra tinkami kroso lenktynėm, turizmui. Kaip galima spręsti iš pavadinimo, šis stilius neturi jokių apribojimų - naudojant freeride dviračius šokinėjama nuo skardžių, dideliais greičiais šokinėjama į tolį, šuolių metu gali būti atliekami triukai. Šiuo metu jau yra gana gerų dviračių, skirtų friraidui.
Downhill (greitas nusileidimas nuo kalno)
Šio stiliaus dviratininkai stengiasi kaip įmanoma greičiau nusileisti nuo kalno. Nusileidimas vyksta atskirais startais. Nusileidimo vietos dažnai būna miškingose, kalnuotose vietovėse, taip pat slidinėjimo trasose. Nusileidimas trunka 1 - 10 minučių. Į kalną šio stiliaus dviratininkas užsiropščia keltuvais, nes dviratis, dėl didelio svorio ir amortizacijos, visiškai nepritaikytas važiuoti įkalnėn.
Pirmosios varžybos vyko 1976m. lapkričio 21d. JAV, Kalifornijos valstijoje, Fairfax dviračių parke[reikalinga citata]. Laimėtojas vienintelis finišavęs Alan Bonds.
Pirmasis UCI Downhill pasaulio čempionatas įvyko 1990m. Kolorado valstijoje, Durango dviračių parke.
Dviračių specifikacijos: rėmas tvirtas, sunkus (pritaikytas didelėms apkrovoms nusileidimo metu atlaikyti), didelės eigos ir jautrumo amortizatoriai (skirti ratą išlaikyti prispaustą prie žemės važiuojant per kliūtis), diskiniai stabdžai, dažniausiai hidrauliniai (pritaikyti didelei stabdymo jėgai išvystyti)
Street/dirt
Šie dviračiai skirti triukams atlikti - panašiai, kaip BMX. Street(gatvės) ir dirt(tramplynų, sukastų iš žemių) dviračiai savo sandara nelabai skiriasi. Išskirtinis jų bruožas - žemas rėmas ir minimaliai nuleistas balnas. Nuo BMX street/dirt dviračiai skiriasi didesniu ratų skersmeniu (24/26 coliai) ir aukštesne priekine šake. Šakė gali būti su amortizatoriumi ir be jo. Dažnai tokio tipo dviračiai turi tik galinius stabdžius arba visai jų neturi.
Turistiniai dviračiai (touring)
Šie dviračiai tinka visoms kelionėms, kur tik yra keliai ir takai nuo kelionės aplink pasaulį iki kasdienių išvykų į darbą. Turistiniai dviračiai gali pervežti didelius krovinius, dažnai standartinėje komplektacijoje yra viena ar dvi bagažinės, purvasargiai. Jie turi sustiprintus ratlankius (27-28 dydžio), padangos 3038 mm. Vairas klasikinis su ragais, išnešimas trumpas. Tai leidžia sėdėti išsitiesus, kas ypač svarbu tolimose kelionėse. Dviračio geometrija užtikrina mažesnį kratymą, leidžia važiuoti nelaikant rankomis vairo, bet sumažina manevringumą, kuris turizmui didelės įtakos neturi. Ilga dviračio bazė daro rėmą minkštesnį, jis blogiau rieda į kalvas, bet leidžia ant bagažinės uždėti didelę kuprinę ir tai nemaišo kojoms. Turistiniai modeliai geriausiai tinka keliams su tvirta danga bei suplūktiems takams.
Recumbent dviratis
Recumbent dviratis
Pusiau gulom minami dviračiai
Pusiau gulom minami dviračiai (angl. Recumbent bicycle) Lietuvoje dažnai vadinami velomobiliais. Tokiame dviratyje žmogus sėdi patogiai (dažniausiai šiek tiek atsilošęs) ir pedalus mina ištiesęs į priekį kojas. Velomobiliai ypač yra tinkami miestuose bei ilgose kelionėse - su jais patogiau ir komfortiškiau važiuoti nei su įprastais dviračiais, mažesnė tikimybė nukentėti avarinėje situacijoje (nes priekyje yra žmogaus kojos, o ne galva).
Pusiau gulom minami dviračiai daugiausiai yra paplitę Nyderlanduose, Vokietijoje, Danijoje.
|
|
| Komentarai |
vasario 22 2009 15:56:08
Āčiū!
Labai gerai ir profesionalu parašytas raštas. |
|
kovo 28 2009 10:42:41
tik kopijuotas iš "wikipedia". Ir dėja, netgi nebeaktualiasias  |
|
rugpjūčio 17 2009 02:05:18
nu ir gerai, kad iš wikipedijos. |
|
spalio 15 2009 08:07:36
e o renkas kas kdn?m? |
|
|
|
| Rašyti komentarą |
|
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
|
|
|
Praneškite naujieną
|
|
|
Norėdami matyti panelę turite prisijungti/užsiregistruoti.
|
|
|
