Dviratis. Ši aktyvumo rūšis geriau nei bėgimas tinkaturintiems antsvorio, nes mažiau traumuoja sąnarius. Važiuojant dviračiu didėja ištvermė, gerėja širdies ir plaučių kraujotaka, stiprėja kojų ir sėdmenų raumenys, didėja kojų sanarių lankstumas, o malonūs pojūčiai slopina darbo ir buities rūpesčius, padeda išvengti neigiamų streso padarinių.

MANKŠTA IR POILSIS

• Važinėtis dviračiu nerekomenduojama sergantiems tromboflebitu, venų išsiplėtimu (varikoze), taip patjei skauda stuburą juosmens ar kaklo srityje, nes minant pedalus kojų raumenys ne visda atsipalaiduoja ir dalį darbo atlieka su statine įtampa (pavyzdžiui kai norėdami įveikti įkalnę ilgesnį laiką sunkiai miname pedalus).
• Tam kad būtume žvalūs, įgytume gerą fizinę formą, būtinaper savaitę nors 4-7 val. pasivažinėti dviračiu, nuvažiuoti 75-145 km.
• Būtina pasirinkti tinkamą dviratį. Rėmo dydis: kai stovėdami apžergiate dviratį, atstumas nuo viršutinio rėmo vamzdžio iki tarpukojo turėtų būti 5-7,5 cm. Balnelio aukštis: jūsų kelis turėtų būti kiek sulenktas, kai koja spaudžiatepedalą žemyn.
• Rekomenduojama tinkamai sėdėti ant dviračio. Minant priekinis pėdos trečdalis turi spausti pedalo ašį, liemuo- kiek sulenktas ir pasviręs į priekį, rankos- nežymiai sulenktos per alkūnes, vairą reikia laikyti pečių plotyje-laisvai, be įtampos. Taip sėdėdamas dviratininkas neturėtų jausti nepatogumo. Kojų judesiai turi būti plastiški, tolygūs, be be staigių postūmių, kvėpavimas lygus, ramus.
• Važiuojant miesto gatvėmis ir užmiesčio keliais reikia laikytis Kelių eismo taisyklių, dviratis privalo turėti skambutį ir atšvaitus (važiuojant tamsiuoju paros metu reikia ir šviestuvo). Rekomenduojama važiuoti su šalmu, turėti dviračio pirmosios pagalbos rinkinį, laikytis pirmosios medicinos pagalbos teikimo taisyklių.
[dviraciomegejai.v3studija.lt/]