Pasaulis nuo dviraèio graþesnis
Parayta admin Rugsjo 15 2008 12:00:23

Ádomiausia keliauti pësèiomis, bet geriausia — dviraèiu, nes tada gali pamatyti daugiau ir neprarasti kontakto nei su gamta, nei su þmonëmis. Tuo ásitikinæs 57-eriø fizikas ir uþkietëjæs keliautojas Sigitas Kuèas, neseniai gráþæs po pusæ metø trukusio þygio dviraèiais Ðilko keliu po Azijà.

Skaityti daugiau...


Iplstos naujienos

Ádomiausia keliauti pësèiomis, bet geriausia — dviraèiu, nes tada gali pamatyti daugiau ir neprarasti kontakto nei su gamta, nei su þmonëmis. Tuo ásitikinæs 57-eriø fizikas ir uþkietëjæs keliautojas Sigitas Kuèas, neseniai gráþæs po pusæ metø trukusio þygio dviraèiais Ðilko keliu po Azijà.

Olimpinës idëjos vedami

Net dvylika tûkstanèiø kilometrø vingiavæs kelias, prasidëjæs Olimpijos mieste Graikijoje, bûrelá dviratininkø nuvedë á olimpiná Pekinà. Vienas ið dviraèiø þygio organizatoriø S.Kuèas sako, jog þygio idëjà padiktavo Olimpinës þaidynës: „Startavome senajame Olimpijos miesto stadione ir po 171 dienos atvykome á Pekinà, Olimpiniø þaidyniø atidarymo dienà“.

Dviraèiø þygis driekësi per devynias ðalis. Keliautojai galëjo prisijungti bet kurioje marðruto dalyje.

Ið Olimpijos á Atënus dviratininkai riedëjo per Peloponesà, vadinamà Vakarø civilizacijos lopðiu. Ið Atënø, persikëlæ laivu per Egëjo jûrà, tæsë kelionæ Turkijoje Stambulo link. Vëliau 25 dienas vingiavo Juodosios jûros pakrante, po dvi savaites — per Gruzijà ir Azerbaidþanà Kaukazo kalnø slëniais. Ið Baku laivu Kaspijos jûra þygeiviai pasiekë Turkmënistanà.

Geguþës pradþioje kirtæ Uzbekistano sienà keliautojai pasiekë garsiuosius Ðilko kelio oaziø istorinius miestus — Bucharà ir Samarkandà. Vëliau — Centrinës Azijos smëlynai ir stepës, derlingas Ferganos slënis ir Kirgizijos-Kinijos siena Tian Ðanio ir Pamyro kalnø sandûroje.

Bene didþiausia „BaltiCCycle“ þygio „Ið Olimpijos á Pekinà“ dalis driekësi Kinijos teritorija. Kirtæ sienà Sindziango uigûrø autonominëje srityje, Pekino Tiananmenio aikðtæ dviratininkai pasiekë tik po dviejø mënesiø, pakeliui aplankæ turtingus oaziø miestus, senàjà Kinijos imperijos sostinæ Sianà...

Á Olimpinëmis nuotaikomis ðurmuliuojantá Pekinà áriedëjo dvideðimt dviratininkø, deðimt ið jø pradëjo þygá Olimpijoje ir didvyriðkai atlaikë visus kelionës sunkumus. Tarp jø ir du lietuviai — Sigitas ir Nijolë Marcinkënienë. Ið viso ávairiose marðruto atkarpose mynë pedalus 58 dalyviai ið 14 ðaliø.

Skirtingos ir savitos

Kuri ið devyniø pervaþiuotø ðaliø paliko didþiausià áspûdá, þygio organizatorius S.Kuèas nesiryþo tiksliai atsakyti.

„Kiekviena ðalis yra labai savita ir ádomi. Pavyzdþiui, daug vargo ir kanèiø patyræ gruzinai negali mëgautis soèiu gyvenimu, taèiau jø svetingumas ir nuoðirdumas tiesiog verþiasi per kraðtus. Daþnai bûdavo, kad pamatæ minanèius dviratininkus gruzinai sustodavo, imdavo vaiðinti sumuðtiniais ir vynu, kviesdavosi á sveèius. Turkmënija ðiandien nëra labai atvira svetimtauèiams, taèiau joje buvo graþu matyti, kad ne tik mergaitës á mokyklà kulniuoja vilkëdamos tautiniais drabuþiais, bet juos dëvi visos moterys. Nuostabu buvo iðvysti per ðimtmeèius sukurtus kinø stebuklus — uolose iðskaptuotas Budos statulas, vienuolynus. Nors, tiesà pasakius, ásivaizdavau, kad ðioje tolimoje ðalyje egzotikos bus daugiau. Kinija sparèiai modernëja ir panaðëja á Vakarø valstybæ. Ten per dykumas veda moderniausios autostrados ir nëra jokios baimës, kad didþiulëse neapgyvendintose teritorijose nutrûks mobilusis ryðys. Nors kinai neþmoniðkai daug dirba, taèiau jø veiduose nesimatë jokios kanèios ar susirûpinimo. Pekinas, sulaukæs Olimpiados, sudarë mums ðvaraus ir tvarkingo miesto áspûdá“, — savo pastebëjimais dalijosi Ðilko keliais pusmetá riedëjæs S.Kuèas.

Aistringas keliautojas gailëjosi tik vieno — neretai su þmonëmis bendrauti trukdë kalbos nemokëjimas. Pavyzdþiui, kinai beveik nekalba angliðkai. Geriau ðià kalbà moka jaunimas — paklausti jie dar gali, taèiau beveik nesupranta, kà jiems atsakai.

Ðilko dviraèiø kelias riedëjo tokiomis vietomis, ðalia kuriø yra daug UNESCO pasaulio kultûros vertybiø objektø. Tad kiekvienas dviratininkas galëjo juos apþiûrëti.

„Tokio masto þygio nereikia ásivaizduoti kaip besaikio lëkimo nuo ryto iki vakaro. Dviraèiø þygis nëra vaþiavimas vorele. Kiekvienas keliautojas þino, kur jis turi atsidurti iki vakaro ir pats laisvai planuoja savo dienotvarkæ. Startuoja kada nori ir kada nori atvyksta. Vidutiniðkai per dienà vaþiuodami vidutiniu 15 km/val. greièiu, dviratininkai nurieda apie 80-90 km. Savaitëje viena diena yra poilsio, kurià kiekvienas planuoja savaip: ilsisi, lanko unikalius gamtos ar kultûros objektus. Atvykæ á istoriná Sianà Kinijoje turëjome net tris poilsio dienas“, — apie dviraèiø þygiø specifikà pasakojo jø organizatorius.

Pasak S.Kuèo, sunkiausias þygio etapas — gauti Azijos ðaliø vizas. Tuo rûpinosi kolegos lenkai — ðis þygis buvo organizuojamas kartu su Lenkijos keliautojø asociacija CROTOS. „Kai kurios ðalys, pavyzdþiui, Uzbekistanas laikosi tokios politikos, kad ðalá turëtø lankyti turtingi turistai, kurie apsigyventø prabangiuose vieðbuèiuose. Tokie smalsuoliai, kaip mes, jiems nelabai reikalingi, nes ið jø maþa naudos. O, tarkim, Kinija, likus trims mënesiams iki olimpiados, nutarë sugrieþtinti vizø iðdavimà ir iðduoti jas tik Turizmo ministerijos remiamoms keliautojø grupëms“, — didþiausius sunkumus vardijo þygeivis.

Organizatoriø patirti sunkumai neprivertë koreguoti ið anksto numatyto marðruto ar keisti kitø planø. Kelyje dviratininkai patyrë tik vienà netikëtumà — jie nebuvo áleisti á Tadþikijà, nors ir turëjo ávaþiavimo vizas. Pasirodë, kad bûtent tuo metu Tadþikijoje vieðëjo Kirgizijos prezidentas ir dël to visos ðalies sienos buvo uþdarytos. Tad keliautojams nieko kito nebeliko, kaip Ferganos slëná apvaþiuoti aplinkiniu keliu neiðvaþiuojant ið Uzbekistano.

Tolerancijos mokykla

Daugiadieniai dviratininkø þygiai po ávairias pasaulio ðalis, anot jø organizatoriaus, nëra tik iðrinktøjø privilegija. Juose dalyvauja visi, kas tik turi pakankamai entuziazmo ir jëgø. Þygio dalyviai, susimokëjæ mokestá uþ teikiamas paslaugas — maþdaug po 32 Lt uþ dienà — gauna nakvynæ, pasirûpinti turi tik dviraèiu, maistu ir gera nuotaika.

„Norintiems, bet abejojantiems, norëèiau pasakyti, kad á tokius þygius neverta leistis tiems, kurie negali miegoti palapinëje ar bijo kitokiø netikëtumø, pavyzdþiui, merkianèio lietaus, karðèio ar ðalèio. Netikëtumai tokiuose þygiuose yra didþiausias malonumas. Ilgose kelionëse taip pat reikia iðtvermës ir optimistinio poþiûrio. Þmogus neturi bijoti gamtos ar baimintis paklysti. Tokie þygiai yra gera tolerancijos mokykla. Keliaudamas þmogus keièiasi. Jauèiu, kad per daugelá þygiø ir pats pasikeièiau — daug ramiau reaguoju á negerus dalykus, atlaidþiau priimu ir bandau suprasti kitaip màstanèius þmones. Pavyzdþiui, Kinijoje vieðbutyje teko ilgai aiðkintis mums svarbius dalykus. Kai jau atrodë, kad mus suprato, staiga ir vël teko viskà kantriai aiðkinti ið naujo“, — patirtimi dalijosi keliaujantis fizikas.

Beribës galimybës

S.Kuèui ðiømetis dviraèiø þygis buvo ne pirmas ir ne paskutinis. Bene didþiausias iðbandymas jam buvo pusantrø metø trukæs Didysis tûkstantmeèio taikos þygis. Jo dalyviai pradëjo kelionæ aplink pasaulá 1998 m. rugpjûèio 6 d. Sietle (JAV) ir pasiekë Hirosimà (Japonija) 2000 m. sausio 1 d. Þygeiviai nuvaþiavo dviraèiais 24239 km ir aplankë 45 ðalis, kviesdami þmones naujajame tûkstantmetyje gyventi taikiai ir darnoje su gamta.

Vëliau kartu su Lenkijos Crotos keliautojø klubu jis ëmësi organizuoti þygius po Baltijos ðalis. Dabar kartà per metus lietuviai ir lenkai surengia po vienà didelá þygá. Pradþià tokiai tradicijai davë þygis Varðuva – Vilnius, kuriame dalyvavo 130 þmoniø. 2004 metais buvo organizuotas 111 dienø tarptautinis dviraèiø þygis ið ðiauriausio Europos taðko Nordkapo á Olimpijà Graikijoje. Vëliau vyko kiti þygiai — „Nuo Baltijos iki Juodosios jûros“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybës 15-os metø sukakèiai ir Ukrainos Oranþinës revoliucijos pergalei, „Aplink Baltijos jûrà“, „Nuo Briuselio á Stambulà, Kiprà“.

„Man patinka, kai þmonës dþiaugiasi patirtais áspûdþiais, ásitikina, kad kitose ðalyse nëra taip baisu ir blogai, kaip kalba þiniasklaida“, — paklaustas, kodël ant savo peèiø imasi sudëtingø þygiø organizavimo naðtà, kalbëjo S.Kuèas, prisipaþinæs, jog kitiems metams taip pat turás idëjà — Lietuvos tûkstantmeèio proga sujungti Kvedlinburgà Vokietijoje, kurio kronikose pirmà kartà buvo paminëtas Lietuvos vardas, Lincà Austrijoje ir Vilniø, Europos kultûros sostines.

Kartu ir kompiuteris

Specialiai þygiui ið Olimpijos á Pekinà aistringas keliautojas ásigijo naujà olandiðkà dviratá uþ 1600 eurø. Internetu uþsakæs ðià dviratæ priemonæ dar papraðë ant rëmo uþraðyti „Sigitas-Silk road“. „Geras dviratis. Jo balne galiu be vargo iðbûti visà dienà, kai nuo kitø pavaþiavus norisi nuðokti“, — dþiaugësi keliautojas.

S.Kuèas pasakoja, jog dviratis á jo gyvenimà ásiverþë 1997 metais, kai kilo mintis dviraèiu apkeliauti pasaulá. Iki tol jis laisvalaiká leido kopdamas á kalnus, keliaudamas baidarëmis, þiemà slidëmis. Vyriðkis ásitikino, jog geriausia keliauti pësèiomis, taèiau nuo dviraèio gali pamatyti daugiau ir neprarasti kontakto su gamta ir þmonëmis. „Iki ðiø dienø dviraèiu nuriedëjau jau per 60 tûkst. km“, — paskaièiavæs keliaujantis fizikas.

Lietuvos teorinës fizikos ir astronomijos institute dirbantis S.Kuèas kasdieniame gyvenime dviraèiu naudojasi retai — paprasèiausiai nëra kur saugiai jo palikti. Jau tris jo dviraèius nugvelbë ilgapirðèiai. Vienà atgavo. Tà, kuriuo vaþiavo þygyje aplink pasaulá, Sigitas padovanojo Ðiauliø dviraèiø muziejui.

Pasidomëjus, kas jis yra labiau — fizikas ar dviratininkas — S.Kuèas nusijuokia: „Darbà ir þygius galima suderinti. Að visuomet veþuosi kompiuterá ir, kai reikia, susisiekiu su savo bendradarbiais. Jei rimtai, nesigailiu pasirinkæs fizikà. Bet þmogus gyveni tik vienà kartà ir tiek daug norisi patirti ir pamatyti“.

Keliautojas dþiaugiasi, kad ðiemet jo pëdomis pasekë ir 34-eriø jo sûnus dailininkas ir skulptorius Daumantas. „Manau, kad menininkai, pagauti kelioniø romantikos, galëtø patirti kûrybiná ákvëpimà ir paskui labai graþiø darbø sukurti“, — susimàstë jis.

Po pusmeèio klajoniø prie sëslaus gyvenimo bebaigiantis priprasti S.Kuèas sakosi neturás dideliø svajoniø. „Geriausia bûtø, jeigu keliauti galëèiau bent iki 74-eriø, kaip vienas mano sutiktas vokietis, ðá malonumà atradæs, kai iðëjo á pensijà“, — nusijuokë paðnekovas.