 Birželio pradžioje į Dviračių
muziejaus ekspoziciją sugrįžo konservuotas dviratis vienas seniausių ir
įdomiausių eksponatų. Jį muziejus 2002 metais įsigijo iš Šiaulių rajone
Gedvydžių kaime gyvenančio Vlado Banzos. Koks meistras sukūrė šį dviratį,
nežinoma, tačiau žinovų teigimu, panašių eksponatų Lietuvos muziejuose ir
privačiose kolekcijose yra ne daugiau dešimties.
Dviratis rankų darbo,
lietuviškas, padarytas iš medžio ir metalo XIX a. pabaigoje Žagarėje. Dviračio
rėmas medinis, plonos uosinės plankelės sutvirtintos geležiniais apkaustais
ir varžtais. Priekinė dviračio šakė geležinė, vairas medinis. Varomoji ir
varančioji žvaigždės iškaltos iš storos geležinės skardos. Švaistikliai iškalti
iš geležies, pedalai mediniai. Grandinė sumontuota iš skardinių plokštelių.
Priekinis ratas iškaltas iš geležies, užpakalinis iš medžio. Medinis balnelis
pritvirtintas prie rėmo viršutinės dalies. Eksponato matmenys: ilgis 182 cm,
aukštis 102 cm, ratų diametras 60 cm. Atlikimo technika: kaldinimas,
sriegimas, kniedijimas, staliaus darbai.
Į restauratorių rankas senolis
dviratis pateko nepavydėtinos būklės. Mediena, iš kurios pagamintos dviračio
detalės, buvo labai nešvari, vietomis sutrūkinėjusi ir suminkštėjusi. Deformuota
užpakalinė dviračio šakė. Trūko balnelį gaubusios odos, išliko tik odą
tvirtinusios vinutės. Keliose grandinės sukniedijimo vietose aptikta įtrūkimų.
Geležinės dviračio detalės, nors ir
surūdijusios, tačiau dar gana tvirtos, netrupančios.
Restauratoriams teko dviratį
išmontuoti. Didžiausią pavojų šio eksponato geležinėms detalėms kelė rūdys.
Geležinių detalių paviršiuje jos buvo suminkštintos specialiu preparatu ir
valytos mechaniniu būdu metaliniais šepetėliais, skalpeliu. Metalo paviršius
nuriebintas acetono ir etilo alkoholio mišiniu. Geležies lydinio dalys
pasyvintos tanino tirpalu įtrinant. Mediena sutvirtinta ir nuvalyta. Dviračio
paviršius padengtas apsaugine danga.
Konservavimo darbus atliko
muziejaus restauravimo centro istorinio metalo restauratorius Ramūnas Šambaras
ir medžio restauratorė Angelina Kaušiuvienė.
Informaciją apie konservuotą dviratį
teikia Šiaulių Aušros muziejaus Restauravimo centro vedėja Vita Andrulienė,
tel. 8 41 52 43 84.
|
